- graudimas
- 2 graudìmas sm. (2); MP708 → 2 grausti 1: O iš ano sosto išėjo žaibai ir graudimai, ir balsai BtApr4,5. Graudimai, grauskit, žaibai, žaibuokit, užmuškit piktą vyrą (d.) Tvr. Baisus žaibas, didis graudimas WP286. Žmones ant kokio nepriprasto graudimo, ant perkūnų ir žaibavimų krūpčioja DP7.
Dictionary of the Lithuanian Language.